„Weapons“ – tai 2025 metų psichologinis siaubo trileris, kuriame režisierius Zach Cregger vėl pasitelkia įtampos ir nežinomybės elementus, kaip ir savo ankstesniame hite „Barbarian“. Šįkart istorijos centre – mažas miestelis, kurį supurto nepaaiškinamas įvykis: visi vienos klasės mokiniai dingsta be pėdsakų tą pačią naktį, tą pačią minutę – 2:17 val. Išskyrus vieną vaiką. Šis momentas tampa grandine, kuri išjudina bendruomenės pasąmonėje slypinčias baimes, įtarimus ir skausmingus prisiminimus.
Filmo pasakojimas išskaidytas į kelias perspektyvas. Justine Gandy (vaidina Julia Garner) – klasės mokytoja, kuri jaučia vidinę kaltę, tarsi būtų kažko nepastebėjusi. Dingusio vaiko tėvas Archer Graff (Josh Brolin) tampa ryškiu protesto balsu, kuris veržiasi ieškoti atsakymų net ten, kur realybė jau seniai baigiasi. O vietinis pareigūnas Paul (Alden Ehrenreich), turintis savų neišspręstų santykių su Gandy, bando išnarplioti šį painų emocijų, nutylėjimų ir galimų paslapčių mazgą.
„Weapons“ nepateikia lengvų atsakymų – kaip tik atvirkščiai. Tai filmas, kuriame siaubas veikia tyliai: per jausmus, per atmosferą, per tai, kas nutylima, o ne pasakoma. Dingusių vaikų mįslė tampa simboline žaizda – ne tik tėvams, bet ir visai bendruomenei, kuri netenka pasitikėjimo, stabilumo ir tikrumo. Tai daugiau nei tik dingimo istorija – tai psichologinė studija apie kaltę, baimę ir tai, kaip žmonės reaguoja į tai, kas netelpa į racionalaus pasaulio rėmus.
Žanro požiūriu „Weapons“ balansuoja tarp psichologinio siaubo ir detektyvinės dramos. Filme nėra tradicinio siaubo monstrų ar pigios baimės efektų – čia siaubas kyla iš nežinios ir neatsakytų klausimų. Režisierius kuria tankią atmosferą, kuri slopina, kelia nerimą ir verčia nuolat spėlioti, ar tai, kas nutiko, yra kažkas antgamtiško, ar galbūt žmogiškos traumos padarinys. Tai filmas tiems, kurie vertina lėtą, emocinį, bet gilų siaubą.