Siaubo filmai

Kai paklausiate draugo, ar norėtų su jumis nueiti į siaubo filmą, galite gauti atsakymą, kuriuo nesidžiaugsite. Taip, siaubo filmai ne visada sulaukia tinkamo dėmesio, tačiau jie yra mūsų šiuolaikinės visuomenės ir kultūros dalis.

Įvairūs tyrimai JAV ir kitur pasaulyje rodo, kad siaubo filmai patinka vos trečdaliui žiūrovų – 33-36 proc. Tačiau čia atsiranda daugybė papildomų sąlygų – ar filmai žiūrimi su draugų kompanija, ar pavieniui, kokio tai žanro siaubo filmas, kaip realistiškai filmas nufilmuotas, kokios yra asmeninės žmonių baimės ir t.t.

Ar siaubo filmai yra populiarūs?

Per metus Holivudas išleidžia daugiau nei dvi-tris dešimtis siaubo filmų. Kai kurie jų susilaukia pasaulinio pripažinimo, nors didžioji dauguma pasiekia žiūrovus ne kino teatruose, o per turinio nuomos platformas ir mokamą skaitmeninę televiziją.

Jei tai nebūtų perspektyvus ir populiarus žanras, Holivudas tokių filmų nekurtų (panašią situaciją dabar išgyvena versternai). Net ir Bolivudas pradėjo kurti savotiškus indiškus siaubo filmus su tradiciniais šokiais ir dainomis, aišku.

Kodėl? Tai socialinis kinas. Jis nežiūrimas pavieniui. Vienišas žmogus, likęs šeštadienio vakarą be draugų kompanijos, greičiausiai žiūrės komediją, istorinį-biografinį filmą ar peržiūrės per naktį visą sezoną kokio nors serialo. Siaubo filmas yra žiūrimas su kompanija.

Mokslininkai tyrė, kodėl per pasimatymus einama būtent į siaubo filmus. Pasirodo, vyrai lengviau pakelia žiaurius vaizdus ir baimę, todėl atrodo stiprūs ir galingi. O išsigandusios moterys siekia pagalbos ir užtarimo. Kuo baigiasi toks pasimatymas, nuspėti nebus sunku.

Siaubo filmai yra žiūrimi su draugų kompanija. Priežastis – psichologinė būsena, kai susijaudinimas tęsiasi dar kurį laiko net ir po filmo. Tiesiog po tokio filmo labai smagu eiti į vakarėlį, nes kraujospūdis pakilęs, tonusas aukštas, kai kas ir adrenalino antplūdį išgyvena – tobula būsena pramogoms. Siaubo filmai yra skirti įvairaus amžiaus žiūrovams. Taip, net ir vaikams bei paaugliams. Tiesa, iki 9 metų vaikams siaubo filmai nerekomenduojami, nes tokio amžiaus žiūrovas dar sunkiai atskiria, kur yra realybė, o kur kinas ir scenaristo išmonė.

Siaubo filmų žanrai

Siaubo filmai yra kelių žanrų. Tai reiškia, kad vieni žanrai turi savo gerbėjus, kiti – savo. Kokie gi tie žanrai?

• Siaubo dokumentika. Tai siaubo filmai kuriuose kažkas randa filmuotą medžiagą, kurioje ir dedasi siaubingi dalykai. Tai pirmojo asmens filmuota medžiaga. Yra keletas žinomų filmų, pastatytų per šį dešimtmetį, kurie iki šiol populiarūs ir tikrai kaitina žiūrovų fantaziją ar net keliamos sąmokslo teorijos dėl jų filmavimo būdo. Youtube socialiniame tinkle tokių mėgėjiškų video ir daugybė.
• Liaudiškas siaubas. Tai liaudies mitais paremtos siaubo istorijos, kurios vyksta kaimuose, gamtoje, tam tikrose specifinėse vietose. Tai vadinamos „miesto legendos“ apie dvasias, mirusius žmones, antgamtines būtybes ir reiškinius.
• Gotikos siaubas. Tai siaubo istorijos su praeities saitais, senomis kapinėmis, apleistomis pilimis, riterių dvasiomis ir kitais gotikiniais elementais.
• Gamtinis siaubas. Siaubo istorijų personažai yra įvairūs mutavę gyvūnai, kiti gamtos objektai – miškai, pelkės, ežerai. Baisūs padarai jūroje taip pat priskiriami prie šio sub-žanro.
• Skerdynių siaubai. Šiuose filmuose yra žudikas, kuris apsiginklavęs šaltaisiais ginklais persekioja ir žudo žmones. Dažnas toks personažas yra su baisia kauke, kuriomis per Helouvyną dabar puošiasi net vaikai.
• Juokingi siaubai. Tai siaubo komedijos, juodasis humoras, kurį tai baisu, tai juokinga žiūrėti.
• Vaikų siaubai. Šiuose filmuose pagrindiniai veikėjai yra vaikai, papuolantys į įvairias baisias situacijas. Dabar šis žanras yra kiek primirštas, bet vienas garsus serialas, kurio fragmentus filmavo ir Lietuvoje, bando šį žanrą atgaivinti.
• Siaubo trileriai. Tai įtempto siužeto filmai su siaubo elementais. Juose gali būti supinti visi siaubo filmų žanrai, nes čia svarbus ne tik gąsdinimo momentas, bet ir veiksmas.

Siaubo filmai mūsų kultūroje

Jei pasižiūrėsime į Helouvyną, pamatysime, kad tradicinių kaimietiško siaubo personažų kaip vaiduoklių, raganų ir velnių/demonų tampa vis mažiau ir mažiau. Lietuvoje šie personažai pasirodo per Užgavėnes. Per Helouvyną dažniau sutiksime Fredį Kriugerį, Džeisoną, Skerdiką su balta išsiviepusia kauke, Drakulą, Frankenšteiną ir kitus knygų ir filmų personažus.

Privatūs teminiai vakarėliai taip pat neapsieina be siaubūnų personažų. Kai kurie personažai tapo tokie žinomi, kad kartais net užgožia teigiamus herojus, kuriuos taip smarkiai dabar populiarina trys didžiausios komiksų ir kino vaikams kompanijos (Disney, Marvel, DC Comics).

Įdomu tai, kad animacijos kūrėjai atrado būdą, kaip siaubo istorijas pateikti vaikams pilnametražiniuose animaciniuose filmuose. Nors šias istorijas kuria ne pagal vaikiškas knygas.