„Mirusieji nemiršta“ (The Dead Don’t Die, 2019) – tai neeilinis siaubo filmas, kuriame zombių apokalipsė susitinka su šaltu humoru, siurrealizmu ir netikėta socialine kritika. Režisuotas Jimo Jarmuscho, filmas netelpa į standartinius siaubo rėmus – jis drąsiai derina absurdišką komediją su lėto tempo zombių siaubu.
Veiksmas vyksta mažame Centervilio miestelyje, kuriame vieną dieną ima dėtis keisti dalykai: diena nesibaigia net tada, kai nusileidžia saulė, gyvūnai pradeda elgtis keistai, o laikrodžiai sustoja. Tačiau visa tai tėra preliudija į tai, kas laukia – mirusieji ima keltis iš kapų. Pamažu miestelis panyra į chaosą, kai lavonai sugrįžta ieškodami ne tik žmogienos, bet ir to, kas jiems kažkada buvo brangu gyvenime – kavos, „Xanax“, vyno ar „Wi-Fi“.
Filmo siužetas sąmoningai lėtas, beveik stojiškas. Policijos pareigūnai Klifas (Bill Murray), Ronaldas (Adam Driver) ir Mindė (Chloë Sevigny) stengiasi suprasti, kas vyksta, o jų reakcijos – nuo apatiškų iki komiškai bejėgiškų – sukuria ironišką kontrastą zombių siaubui. Tačiau tai – sąmoningas Jarmuscho pasirinkimas. Čia svarbesnis ne kraujas ar siaubas, o keistas ironiškas žvilgsnis į žmoniją, kuri nesugeba išsigąsti net tada, kai ją ryja mirtis.
Filmas priskiriamas satiyrinio siaubo ir zombių komedijos žanrui. Tai vienas tų kūrinių, kurie parodijuoja žanro klišes, bet tuo pačiu ir pagerbia klasikinį zombių kiną – nuo Romero iki šiuolaikinių interpretacijų. „Mirusieji nemiršta“ kupinas užuominų, ketvirtosios sienos laužymo ir antiklimatinių sprendimų, kurie gali nustebinti net visko mačiusius žiūrovus.
Šis filmas ne visiems. Tie, kas tikisi greito veiksmo ir tradicinės baimės, gali nusivilti. Tačiau žiūrovai, kurie mėgsta eksperimentinį kiną, metaforas apie vartotojiškumą, aplinkosaugą ir žmonijos abejingumą – čia atras daug gilesnių klodų nei tik zombių siautėjimą.