„Babadukas“ – tai 2014 m. Australijoje sukurtas siaubo filmas, režisuotas ir parašytas Jennifer Kent. Ši juosta išsiskiria ne tiek kraupiais efektais ar įprastomis „baidyklėmis“, kiek gilia psichologine įtampa ir simbolika. Pagrindinį vaidmenį – vienišą motiną Ameliją – įkūnija aktorė Essie Davis, o jos sūnų Samuelį vaidina Noah Wiseman.
Filmo siužetas sukasi apie Ameliją, kuri dar nesusitaikiusi su tragiška vyro netektimi – šis žuvo avarijoje važiuodamas gimdyti žmonos į ligoninę. Praėjus šešeriems metams, ji augina jų sūnų Samuelį, kuris tampa vis labiau neramus ir sunkiai suvaldomas. Vieną vakarą berniukas randa paslaptingą vaikišką knygą „Mister Babadook“, kurios istorija greitai perauga į tikrovę. Tamsus, šešėlinis veikėjas – Babadukas – pradeda persekioti motiną ir sūnų, keldamas abejonių, ar tai tik išgalvotas padaras, ar gilus psichologinis palūžimo simbolis.
Filmas narplioja temas apie netektį, depresiją, motinystės naštą ir psichinę sveikatą. Babadukas čia nėra tik baubas spintoje – tai įkūnyta trauma, kurią Amelija metų metus slopino. Kuo labiau ji bando ją ignoruoti, tuo stipriau ši grėsmė auga ir užvaldo kasdienybę.
„Babadukas“ priskiriamas psichologinio siaubo žanrui, o kai kurie kino kritikai filmą taip pat įvardina kaip draminį siaubą, nes čia ypatingas dėmesys skiriamas personažų vidinėms būsenoms ir santykiams. Vietoje įprastų šuolių iš kampo ar skerdynių, filmas gąsdina tyliai – per nuotaiką, šešėlius, garsus ir tai, kas slypi žmogaus pasąmonėje.
Tai ne šiaip siaubo filmas, o gilus emocinis portretas, kuris siaubą naudoja ne tik tam, kad išgąsdintų, bet ir tam, kad papasakotų istoriją apie neišgyventą skausmą. „Babadukas“ – tai siaubas, kuris gyvena ne po lova, o viduje.