„Annabelle“ – tai atmosferiškas ir įtampos kupinas amerikiečių siaubo filmas, režisuotas Johno R. Leonetti, kuris pasinėrė į dar tamsesnę „Išvarymo“ visatos pusę. Tai vienas iš pirmųjų franšizės filmų, išplečiančių demoniškos lėlės Anabelės legendą, kuri vėliau tapo viena iš bauginančių šiuolaikinio siaubo ikonų. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Annabelle Wallis, Wardas Hortonas, Alfre’as Woodardas, o pati Anabelė – nedidelė porcelianinė lėlė, kurios žvilgsnis perveria kaip peilis.
Veiksmas prasideda 1960-ųjų pabaigos Kalifornijoje, kai jauna pora – Mia ir Johnas Formai – laukia šeimos pagausėjimo. Johnas, norėdamas pradžiuginti žmoną, padovanoja jai kolekcinę lėlę – būtent tą, kuri vėliau taps blogio įrankiu. Tačiau vieną naktį jų ramų gyvenimą sudrumsčia šėtoniška sekta. Per išpuolį jų namuose įvyksta keistas įvykis – viena iš užpuolikų nusižudo laikydama Anabelę. Nuo to momento lėlė tampa demoniškų jėgų taikiniu, o jauna pora įsivelia į vis gilesnį košmarą, kuriame pradeda aiškėti, kad kova vyksta ne tik dėl jų gyvybių, bet ir dėl jų naujagimės sielos.
Filmas stipriai remiasi psichologiniu siaubu bei demoniškų apsėdimų tematika. Tai nėra kruvinas „slasheris“, o veikiau lėto degimo siaubo filmas, kuriame pagrindinis ginklas – atmosfera: šnabždesiai tuščiuose kambariuose, paslaptingi šešėliai, girgždantys baldai ir kaskart bauginantis Anabelės žvilgsnis. Tai klasikinis paranormalios veiklos siaubo filmas su religiniais motyvais – demonologija, egzorcizmu, apsėdimu ir sielų kova.
„Annabelle“ priklauso okultinio siaubo žanrui. Jis glaudžiai susijęs su tokiais filmais kaip „Egzorcistas“ ar „Rožės kūdikis“, tačiau su šiuolaikiniu kinematografiniu polėkiu. Režisierius Leonetti, kuris anksčiau dirbo kaip operatorius filme „The Conjuring“, išlaikė stilistinį vientisumą – šaltos spalvos, įtempta kamera ir minimalus garso takelis paverčia šį filmą įtampa alsuojančiu reginiu.
Apibendrinant, „Annabelle“ – tai ne tik dar viena demoniška lėlė. Tai pasakojimas apie blogio įsiskverbimą į iš pažiūros paprastą šeimos gyvenimą. Filmas įtaigiai rodo, kaip iš pirmo žvilgsnio nekalti daiktai gali tapti vartais į pragarą. Siaubo žanro gerbėjams tai – viena iš būtinų pamatyti istorijų, ypač jei patiko „Išvarymas“.